Lapkričio 14-oji - pasaulinė diabeto diena

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.

Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą. Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė diabeto bendruomenė turi vienytis kovoje su diabetu.

Faktai apie diabetą:

·                  2010 m. cukriniu dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 285 mln. žmo­nių visame pasaulyje. Iš jų 26 mln. gyvena Europoje (Pagal gyventojų skaičių tai beveik aštuonios Lietuvos)

·                  Lietuvoje šia klastinga liga serga apie 5 proc. gyventojų tačiau ne visi tai žino – apie 100 tūkst. gyvena nė nenutuokdami, kad yra ligoniai.

·                  Dėl neryškių pradinių ligos simptomų cukrinis diabetas dažnai yra diagnozuojamas pavėluotai.

·                  Sergančių šia liga nemažėja, o tik daugėja. Spė­ja­ma, kad 2030 m. sergančiųjų skaičius pasaulyje dar labiau išaugs – net iki 438 mln.

·                  Nors diabetą žmonija atpažino prieš daugiau nei 3500 metų, iki šiol trūksta pačių paprasčiausių žinių, nuo ko ši liga prasideda, kaip vystosi ir kuo gali pasibaigti. 

Kas yra diabetas? Kokie jo požymiai?

Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai:

•   1 tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonis pradeda jausti troškulį, gausiai šlapinasi. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugeliui ligonių krenta svoris, jiems niežti odą, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, atsiranda pykinimas, jis gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma.

·                2 tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu yra nutukę. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Diabetinė nefropatija lemia progresuojantį inkstų funkcijos nepakankamumą, o diabetinė retinopatija yra pirmaujanti aklumo priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sergančius cukriniu diabetu dažniau ištinka infarktas ir insultas. Dėl neuropatijos bei kojų arterijų pakenkimo jiems žymiai dažniau atliekamos kojų amputacijos.

Kaip diabetas gydomas?

·         Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5–6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės.

·         Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui.

·         Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijomis į paodę. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabeto komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būtinas sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. 2 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuomet, kai tabletėmis nebepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos.

·         Paciento mokymas – svarbi sudėtinė cukrinio diabeto gydymo dalis, nes tik gerai žinant savo ligos ypatumus galima pasiekti džiuginančių rezultatų.

Tačiau nuo diabeto visiškai pasveikti neįmanoma!

Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, giminėje turintys sergančių cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai!

Lapkričio 8-oji diena - Europos sveikos mitybos diena

Lapkričio 8-oji yra paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.

Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, mineralus ir kt.) ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Nuo mitybos priklauso mūsų savijauta, sveikata, išvaizda, gyvenimo kokybė. 

Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai - viršsvoris, nutukimas arba priešingai – organizmo nualinimas, anoreksija. 

Sveikos mitybos nereikia painioti su jokiomis dietomis ar drastiškais susilaikymais nuo maisto. Atvirkščiai, reikia pamiršti visas dietas ir lieknėjimą. Jau pats žodis „mityba" reiškia maitinimosi procesą, tačiau tam procesui įgyvendinti reikia laikytis tam tikrų nustatytų taisyklių.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra šie:

• valgyti kuo įvairesnį maistą
• valgant kuo ilgiau kramtyti maistą
• vengti užkandžių ir greito maisto
• vartoti kuo daugiau šviežių maisto produktų
• valgyti daug daržovių, vaisių ir grūdinių produktų
• rinktis produktus, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių, saldiklių
• nepersivalgyti, bet ir nebadauti
• saikingai vartoti cukrų, druską
• vengti kavos ir alkoholio
• gerti pakankamai vandens (rekomenduojama 1,5-2 litrus per dieną).

Atminkime: gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume!